Inkilai paukščiams ir miegapelėms

Šiaulių Didždvario gimnazija kasmet, minėdama pasaulinę Žemės dieną, organizuoja akciją "Paukščiai sugrįžta - reikia namų!". Šiais metais gimnazijos III-IV kl. mokiniai, vadovaujami mokytojo Jolano Baršausko, per technologijų pamokas pagamino per 30 inkilų paukščiams. Pagaminti inkilai buvo perduoti Valstybinės miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio miškininkams, kurie pasirūpino jų iškėlimu.

Kovo pabaigoje dalis šių inkilų pakabinta Jautmalkės kaime, Natura 2000 teritorijoje Smirdėlės pelkėje. Pagal patvirtintą gamtotvarkos planą buvo planuojama šioje saugomoje teritorijoje iškelti inkilų lazdyninėms miegapelėms gyventi. Išvalius keletą anksčiau iškeltų inkilų, viename buvo rastas iš lapų susuktas pernykštis miegapelės lizdas, todėl tikėtina, kad ir šiemet miegapelės gali apsigyventi. Nesant miegapelių, inkiluose įsikuria smulkūs paukšteliai: musinukės, zylės; pasitaiko, kad mediniuose "nameliuose" įsitaiso vapsvos. 

Mokslininkų duomenimis, lazdyninėms miegapelėms neigiamą įtaką gali padaryti šiltėjantis klimatas. Sukaupę riebalų atsargas, šie smulkū žvėreliai 6-7 mėnesius pramiega miško paklotėje iš lapų ir samanų susuktame lizdelyje. Sniego paklotė saugo juos nuo plėšrūnų, o lizdus nuo permirkimo. Besniegėmis žiemomis (tokia buvo praėjusi) tokios apsaugos nelieka, miegapeles gali surasti lapės, usūriniai šunys ir net šernai. O didžiausias pavojus, miegapeles tyrinėjančio dr. Rimvydo Juškaičio žiniomis, yra tas, kad šiltomis žiemomis miegapelės dažnai atsibunda ir kaskart "degina" savo riebalų atsargas. Tai ypač pavojinga jaunikliams, kurie rudenį sukaupia mažiau riebalų ir gali nesulaukti pavasario. 

Ar lazdyninės miegapelės išgyveno joms nepalankią žiemą, ar jos dar gyvena Kurtuvėnų regioninio parko miškuose su gausiu lazdynų traku, bus aiškinamasi šių metų birželio pabaigoje, tikrinant iškeltus inkilus; juose jau turėtų būti paūgėję jaunikliai. 


Rimvydo Juškaičio,Vidmanto Lopetos, Birutės Grybienės nuotraukos