BEBRAVIETĖSE VERDA GYVENIMAS

Bebrai – gyvūnai, labiausiai keičiantys kraštovaizdį. Šie darbštuoliai statybininkai surenčia tvirčiausias užtvankas ir sukuria dirbtinius vandens telkinius. Sausros metu, kai nusenka ežerai ir upės, išdžiūsta balos, čia prieglobstį randa kiti vandens ir pelkių gyvūnai.

Eidami Juodlės pažintiniu taku, prieiname tako stotelę – Kaminskinę, kur pievos pakraštyje liūliuoja didelė vandeniu užlieta žemapelkė. Dabartiniame žemėlapyje ši vieta pažymėta baltai (nėra miško), išraižyta griovių, ją kerta Ilgos ir Mažosios Ilgikės upeliukai. Dabar jau sunku pasakyti, kaip kadaise atrodė ta vieta, kol negyveno bebrai. Galbūt, čia buvo pelkė, o vėliau išaugo miškas.

Jau 20 metų, o gal ir daugiau Kaminskinė – bebrų karalystė. Vandens telkinio pakraščiuose suręstos dvi bebrų trobelės. Žemapelkėje nuolat gyvena gervės, miške skardena jų trimitai. Nendryne šiemet įsikūrė didysis baublys, tvenkinyje stebėtos net trys mažųjų kragų poros, matyti brastiniai tilvikai, didžiosios antys. Seklus saulės įšildomas vanduo – tikras rojus varliagyviams ir vandens vabzdžiams. Balandžio pradžioje, šildant saulutei, čia neršė smailiasnukės varlės ir paprastosios varlės, o nuo jų kurkimo atrodė, tarsi žemapelkėje virtų puodas.

Ši nuostabi gamtos vieta patenka į Europos svarbos - Natura 2000 teritoriją – Juodlės mišką. Čia aptinkamos ir saugomos vabzdžių rūšys: žieduotoji strėliukė, plačioji dusia, šarvuotoji skėtė. Sudarant palankesnes sąlygas, kad vandens telkinio plotas būtų didesnis, vykdant gamtotvarkinius darbus, upokšnių ištakose įrengtos medinės užtvaros; jas dar labiau paaukštino bebrai. Jie sukūrė buveinę daugeliui gyvūnų rūšių. Sausuose Juodlės miško pušynuose nėra seklių vandens telkinių – nerštaviečių varliagyviams, todėl visos bebravietės labai svarbios – jos praturtina biologinę įvairovę.