Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštai remia dangų jau nuo 1792 m., kai buvo baigta dešimtmetį užtrukusi šventovės statyba. Iš toli matomos, baltutėlės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčios bokštai siekia 50 metrų aukštį. Virš pagrindinio įėjimo į pastatą - jos fundatoriaus grafo Jokūbo Nagurskio giminės herbas. Įžengus į bažnyčios vidų, interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau čia galima atrasti ir vėlyvojo baroko bei neogotikos estetinių elementų. Penkių altorių ir sakyklos ansamblis užbaigtas 1820 m. Šį įvykį mena paminklinė lenta, pritvirtinta ant bažnyčios pilioriaus.

Ryškiausias bažnyčios akcentas - pagrindinis altorius. Altoriaus viduryje auksuotuose drožinėtuose rėmuose kabo paveikslas "Šv. Jokūbas", sukurtas profesionalaus tapytojo. Abipus paveikslo tarp kolonų - keturių evangelistų skulptūros su juos simbolizuojančiais atributais: Matas su angelu, Morkus su liūtu, Jonas su ereliu, Lukas su jaučiu. Skulptūros sukurtos XIX a. Pagrindinio altoriaus dešinėje pusėje esančioje nišoje buvo įrengtos ložės, skirtos dvaro savininko šeimai.

Medinę sakyklą puošia angelo su dešimties Dievo įsakymų lentele ir balandžio, vaizduojančio švč. Dvasią, figūros. Du šoniniai altoriai, esantys greta pagrindo yra vienodos struktūros, tik kairysis 1873 m. papuoštas neogotikiniais medžio drožiniais. Pastarajame altoriuje patalpinta šv. Marijos Maloningosios skulptūra ir šv. Juozapo paveikslas. Skulptūros vietoje iki 1873 m. kabėjo paveikslas "Švč. Mergelė Marija Belaisvių Užtarėja". Jis sietinas su Kurtuvėnų parapijoje tebešvenčiamais "Nevalninkų" atlaidais. Greta altoriaus kabo ikona. Pasakojama, kad ją padovanojo carinės Rusijos kareiviai, šalia Kurtuvėnų 1825-1831 m. kasę Ventos-Dubysos kanalą. Dešiniojo altoriaus apatiniame tarpsnyje yra Jėzaus širdies skulptūra, o viršutiniame - drožta nukryžiuotojo skulptūra. Šalia jo yra Kūdikėlio Jėzaus Karaliaus (Prahos kudikėlio) skulptūrėlė. Jai skirtų votų gausa rodo žmonių padėką už įvairias malones. Ties bažnyčios viduriu esančiame dešinės pusės altoriuje kabo šv. Antano ir šv. Marijos Magdalenos paveikslai. Šv. Antano paveikslas čia buvo atneštas iš senosios Kurtuvėnų bažnyčios. Kairės pusės altorių puošia šv. Izidoriaus ir liaudiškų formų šv. Jurgio paveikslai. Abu paveikslai sukurti apie 1821 m.

Vienas seniausių bažnyčios meno kūrinių - vargonai, funduoti Jokūbo Nagurskio. Manoma, kad juos apie 1796 m. sukūrė vargonų meistras Fridrichas Mikalojus Jansonas, o 1932-1933 m. rekonstravo Otto Kratokvilas. Išliko seniausia įrenginio dalis - prospektas. Jis medinis, vėlyvojo baroko formų, puoštas auksuotais drožiniais. Prospekto centrą puošia karaliaus Dovydo su arfa skulptūra, o viršūnes vainikuoja trimituojantys angelai.

 Nepaisant bažnyčios erdvumo, joje gausu paslaptingų ir tamsių užkampių, siaurų koridorių. Didžiausia paslaptimi apgaubti laidojimo rūsiai. Zyberk Pliaterių šeimos rūsiuose, įrengtuose po zakristija, ilsisi du šios grafų giminės atstovai. Didysis rūsys (120 m2) įrengtas priešais pagrindinį altorių. Po didingais plytų mūro sklaiutais įrengta 12 kriptų. Žmonės čia laidoti XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmoje pusėje. Centrinėje kriptoje, esančioje tiesiai po pagrindiniu altoriumi, kaip manoma, palaidotas pats bažnyčios fundatorius J. Nagurskis. Kitoje kriptoje guli mumifokavęsį palaikai, apipinti mįslingais pasakojimais.