Laisvučių daugiakamienis klevas

Laisvučių kaime augantis klevas primena didžiulę puokštę, kurią sudaro net 15 įvairaus storio kamienų. Manoma, kad įdomus medis išaugo iš atžėlusio kelmo. Klevų, kurių amžius neviršija 60 metų, kelmai sugeba taip padaryti.  

Lietuvoje natūraliai auga tik viena klevų rūšis – paprastasis klevas (Acer platanoides L.). Kitų rūšių klevai atvežti iš užsienio. Gana įdomus yra platanalapis klevas pasižymintis ilgais lapkočiais. Sidabrinio klevo lapai turi puošnaus balto blizgesio, tačiau ne jis, o plaštakiškasis klevas (Acer palmatum Thunb.) tituluojamas pačiu gražiausiu klevu. Naudingiausiojo titulas jau seniai atiduotas cukriniam klevui. Dėl nuopelnų Kanados ekonomikai jo lapas puikuojasi šios šalies vėliavoje.

Klevas mėgsta kalvotą reljefą. Lietuvoje grynų klevynų tėra keliolika hektarų. Kurtuvėnų regioniniame parke yra penki hektarai medynų, kuriuose vyrauja klevai. Klevas gyvena 150–200 metų, bet esant palankioms sąlygoms gali sulaukti ir 300-350 metų amžiaus. Kamieno storiu šis medis nepasižymi. Kurtuvėnų dvaro sodyboje augantis 3,5 metro apimties klevas yra gana reta išimtis.

Lietuviai apie klevą užmenama gražią mįslę: Du kartus auksu rėdytas.  Šis medis tikrai pagelsta du kartus per metus: vieną kartą pavasarį, kai žydi geltonai žydi, o antrą kartą rudenį, prieš numesdamas lapus.  

Klevo mediena naudojama baldams, parketui, muzikos instrumentams gaminti. Seniau klevas labai praversdavo buityje. Iš jo žmonės droždavo šaukštus, įvairius darbo įrankius, konstruodavo verpimo ratelius.

Klevo sula saldesnė nei beržo ir tekėti pradeda anksčiau. Joje yra 4 procentai cukraus. Medingus klevo žiedus labai vertina bitininkai. Iš vieno didelio klevo bitės prineša iki 10 kilogramų medaus.

Už pusšimčio metrų nuo Laisvučių klevo auga dar du įspūdingi medžiai – senos drėvėtos Laisvučių liepos.