Varliagyviai ir ropliai

Kurtuvėnų regioniniame parke gausu vandens telkinių, mažų pelkučių, pelkėtų miškų. Juose gyvena dešimt rūšių varliagyvių. Trys iš jų - kiauterėtasis tritonas, žalioji ir nendrinė rupūžės - yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šias nykstančias rūšis saugo ir ES Buveinių direktyva.

Europoje retos, o pas mus įprastos mažosios kūdrinės, smailiasnukės varlės ir sunkiai pastebimos česnakės. Daugiausia varliagyvių gyvena prie Kurtuvėnų tvenkinių. Jų balsų chore labiausiai girdima žalioji rupūžė. Ji ir atrodo įspūdingiau už paprastąją rupūžę. Trečiosios Lietuvos rupūžių rūšies atstovė nendrinė rupūžė regioniniame parke pastebima retai: neršto metu ji tūno karjerų kūdrose, tik vasarą kartais pasirodo vakarinės parko dalies pušynuose, netoli vandens telkinių.

Drėgnas vietoves mėgsta rusvosios (pievinės) ir į jas panašios smailiasnukės varlės. Jas labai mėgsta baltieji gandrai. Žaliosios varlės dideliu gandrų dėmesiu pasigirti negali, tačiau viena iš jų rūšių - didžiosios kūdrinės varlės - kai kur patenka net ant žmogaus stalo. Teigiama, kad didžiosios kūdrinės varlės yra ežerinės varlės ir mažosios kūdrinės varlės hibridai. Mažosios kūdrinės varlės gyvena beveik visuose regioninio parko vandens telkiniuose, o jų skaniosios giminaitės - tik Juodlės ežere ir tvenkiniuose.

Vasaros pabaigoje - rudens pradžioje iš vandens išrėplioja žiemos būsto ieškantys paprastieji tritonai. Kai kuriose kūdrose ir tvenkiniuose gyvena reti stambūs skiauterėtieji tritonai.

Kurtuvėnų regioniniame parke gyvena keturių rūšių ropliai (Lietuvoje - 7 rūšių). Tarp jų - 3 rūšių driežai. Didžiausia tikimybė sutikti drėgnus miškus bei pelkes mėgstantį gyvavedį driežą. Sausuose miškuose laksto vikrieji driežai. Gana plačiai parke paplitęs bekojis driežas - gluodenas. Savo išvaizda jis primena gyvatę, tačiau žmogui jokio pavojaus nekelia. Tikrų gyvačių - paprastųjų angių - reikia saugotis vaikštant drėgnuose miškuose, pelkėse ar paežerėse. Ir gyvatės, ir gluodenai saulėtomis dienomis mėgsta pasišildyti ant smėlėtų miško keliukų.

Manoma, kad parko teritorijoje jau išnyko baliniai vėžliai. Paskutinį kartą šis gyvūnas buvo pastebėtas 1991 metų liepą prie Raudos upelio.