Kraštovaizdis

KRP plyti Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, apimdamas visą Dubysos slėnį nuo ištakų iki santakos su Šventupiu. Šiaurės ir pietų kryptimis driekiasi kloniais ir ežerų duburiais atskirti 3 kalvagūbriai.  Juos puošia stačiašlaitės kalvos, raguvynai, upių slėniai, žemyninės kopos, ozų labirintai, ledynmečio smegduobės. Daugiau kaip 80 proc. KRP teritorijos tenka miškams. Pagal miškingumą tai – trečias regioninis parkas Lietuvoje.

Tarp miškų telkšo trys dešimtys nedidelių ežerų, sruvena dvi dešimtys upokšnių. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia pat gyvena žuvimis mintantys žvėrys bei paukščiai – ūdros, jūriniai ereliai, pilkieji garniai. Vakarinėje KRP dalyje yra vilkų ir baltųjų kiškių, Kurtuvėnų dvaro parke – kelių rūšių šikšnosparnių.

KRP lankytojai gali pamatyti nemažai gamtos paveldo objektų: įspūdingų medžių, riedulių, reljefo formų. Stebuklingomis versmėmis garsėja didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai. Vertingiausi gamtos kompleksai saugomi draustiniuose, europinės svarbos teritorijose (Natura 2000) ir kertinėse miško buveinėse.