Pakėvės telmologinis draustinis

PAKĖVĖS TELMOLOGINIS DRAUSTINIS

 

Pakėvės telmologinis draustinis yra Kelmės rajone, Vaiguvos seniūnijoje, šalia Pakėvio gyvenvietės ir buvusios dvarvietės.  Draustinio plotas – 451 ha. 1974 metų gegužės 16-ą dieną jis įsteigtas kaip botaninis draustinis – spanguolynas. 1997 metais Vyriausybės nutarimu pervadintas telmologiniu (pelkių) draustiniu. Jo paskirtis − išsaugoti Rytų Žemaičių plynaukštei būdingą Pakėvės pelkinį kompleksą.

2009 m. aplinkos ministro įsakymu draustinis įtrauktas į Europos Bendrijos (“Natura 2000”) teritorijų sąrašą ir pavadintas buveinių apsaugai svarbia teritorija – Pakėvio mišku. Čia saugomos miškų (pelkinių, pelkėtų lapuočių ir vakarų taigos) ir pelkių (aktyvių aukštapelkių, tarpinių pelkių ir šarmingų žemapelkių) buveinės. Miškinis ir Kėvė yra natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Ežerai ir juos supančios pelkės pasižymi retų rūšių įvairove. 2011 metais atliekant biologinės įvairovės tyrimus (juos atliko entomologas Giedrius Švitra) abiejuose ežeruose sugautos Buveinių direktyva saugomos dvijuostės nendradusės, o Miškinio ežere gyveno plačiosios dusios. Virš ežerų skraidė gausios šarvuotosios skėtės ir žalieji laumžirgiai, grakščiosios ir baltakaktės skėtės. Jas medžiojo čia perinčios juodosios žuvėdros. Pelkėse aptiktos griežtai saugomos mažosios nehalenijos – labai reta mažiausių laumžirgių rūšis. Tarpinėse pelkėse įprastas buvo saugomas drugelis – pievinis satyriukas. Draustinio pakraščių natūraliose pievose skraidė baltajuosčiai melsviai ir didieji auksinukai – nykstančios drugių rūšys; prie Miškinio ežero stebėti machaonai. Daugumas šių rūšių ir dabar čia stebimos kasmet.

Ruošiant Lietuvos perinčių paukščių atlasą, ornitologų draustinis lankytas jau seniai. 1997 metais čia stebėtas erelis žuvininkas, o 1998 metais – du tetervinai. 1996 – 1998 metais Miškinio ežere perėjo raguotieji kragai (antras perėjimo atvejis šalyje), prie šio ežero aptiktas sketsakalio lizdas. Be juodųjų žuvėdrų, pastaraisiais metais draustinyje rasta ir daugiau saugomų paukščių rūšių: pelkėse peri perkūno oželiai, pušynuose gyvena lėliai, brandžiuose medynuose – juodosios meletos, o mišriuose miškuose – jerubės. Užskrenda jūriniai ereliai, gulbės giesmininkės.

Šiltuoju metų laiku draustinio pelkėse galima aptikti angių, pelkiniuose pušynuose rasti šiaurės šalims būdingų uogų – tekšių. Pasak medžiotojų, šlapiuose draustinio miškuose apsilanko vilkai, vaikantys čia įprastus šernus ar kanopinius žvėris.

2018 metų sausio 15-ą dieną patvirtintas Pakėvio miško gamtotvarkos planas. Įgyvendinant jame numatytas priemones, nuo 2021 metų pabaigos draustinio pelkės ir miško laukymės tvarkomos, šalinant sumedėjusią augaliją, sudarant geresnes sąlygas išlikti  pelkių buveinėms ir jose sutinkamoms retoms augalų ir vabzdžių rūšims.

 

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos informacija

Giedriaus Švitros ir Vidmanto Lopetos nuotraukos