PASIRŪPINKIME ŽIEMOJANČIAIS PAUKŠČIAIS

PASIRŪPINKIME ŽIEMOJANČIAIS PAUKŠČIAIS

 

Dalis mūsų paukščių lieka žiemoti gimtinėje. Ir nors lietuviškos žiemos pastaraisiais metais nešaltos, jų orai permainingi. Pašalus ir pasnigus sparnuočiams maisto rasti vis sunkiau. Todėl daugelis jų žiemą patraukia arčiau žmonių sodybų, kur tikisi rasti kąsnelį kitą.

Globodami paukščius, pakabiname lesyklas. Jų yra įvairiausios konstrukcijos − nuo pačių paprasčiausių iki beveik prilygstančių meno kūriniui. Kad ir kokia graži lesykla bebūtų, paukščiams svarbu, kad joje nuolat būtų lesalo. Kuo šaltukas didesnis, tuo daugiau energijos sparnuočiams reikia. Zylutės ir geniai mėgsta lašinius, kuriuos galima vielos kabliu (pervėrus odelę) pakabinti ant šakos. Daugelis mažųjų paukštelių labai mėgsta saulėgrąžas. Svarbu neužmiršti, kad lašiniai ir saulėgrąžos turi būti nesūdyti, be prieskonių. Netinka paukščiams ir saldintas lesalas. Į lesyklas negalima pilti košių, kurios tuoj sušals į ledą. Iš riebalų, įmaišius sėklų ar riešutų, mažiesiems mūsų bičiuliams galima pagaminti specialų „paukščių pyragą“, kurio receptą galima rasti LOD – Lietuvos ornitologų draugijos tinklalapyje. Grūdlesiams žvirbliams tinka miežinės ar kvietinės kruopos.

Lesyklose, pakabintose kaimuose, miestuose ir miesteliuose, galima stebėta iki 10 paukščių rūšių: didžiųjų, pilkųjų ir mėlynųjų zylių, žaliukių, naminių žvirblių ir karklažvirblių, geltonųjų startų. Lašinukų paskanauti atskrenda margieji geniai. Kurtuvėnų dvaro sodybos parke, kur gausu medžių milžinų, gyvena bukučiai, kurie irgi lankosi lesykloje. Retkarčiais čia pasirodo pilkoji meleta ir vidutinysis genys – saugomos rūšys. Mekių kaime saulėgrąžų palesti skuba storasnapis svilikas. Šiais metais prie lesyklos stebiu kikilio patinėlį, kuris pasiliko gimtinėje, nors kiti jo broliai patraukė žiemoti į šiltesnes Europos šalis. Įdomu, kad pernai ar užpernai lašinukų palesti buvo atskridęs baikštus suopis – ypač retas svečias prie lesyklos. Stambieji paukščiai: kėkštai, varnos, šarkos gali nuskriausti mažuosius, sulesdami jų maistą. Esant galimybei, lesinti juos reikėtų atskirai, kitoje vietoje.

Šeriant paukščius, lesyklą periodiškai reikia valyti, šalinant sniegą, maisto likučius ir paukščių ekskrementus. Kaimo vietovėse, esant storai sniego dangai ar po atlydžio susidarius ledo plutai, laukuose, tose vietose, kur laikosi kurapkos, reikėtų nukasti sniego lopinius, kad paukščiai pasiektų želmenis ir žolių sėklas.

 

Kurtuvėnų regioninio parko informacija

Vokietijos savanorės Irmos Luise Henkel nuotraukos