GRYBAUDAMI GALIME APTIKTI MIŠKO RETENYBĘ

GRYBAUDAMI GALIME APTIKTI MIŠKO RETENYBĘ

Daugelis iš mūsų mėgstame grybauti. Grybaudami dažnai randame grybų, kuriuos graužia mažos kirmėlytės – grybinių uodukų lervos. Tokių kirmėlyčių gausu lepšių kepurėlėse.

Pasirodo, kad yra padarų, kurie minta šiomis lervomis. Nenuostabu: gamtoje įprasta, kad vieni gyvūnai valgo kitus. Grybinių uodukų lervomis minta vabalai, vadinami grybinukais. Lietuvoje aptiktos trys jų rūšys. Pats rečiausias iš jų − Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii) išsiskiria juoda spalva. Tai nedidelis (apie 7−9 mm) trumpasparnis vabalas. Baravykų, raudonviršių, lepšių kepurėlėse stipriais žandais jis išgraužia takus, kuriuose ir medžioja lervas. Grybo kepurėlės apačioje matoma išėjimo landa, primenanti kurmiarausį.

Šis vabalas labai vikrus: pajudinus grybą iššoka pro savo išgraužtą landą ir bando pasislėpti paklotėje ar skrenda. Todėl norint jį aptikti ir nufotografuoti (radimo fakto dokumentavimui), rastą grybą reiktų iš karto laikyti virš šviesaus dubens ar maišelio. Ieškant vabalo jo išgraužtuose takuose, gali tekti grybą sutrupinti.

Manerheimo grybinukas yra ES Buveinių Direktyvos II priedo rūšis – saugoma visoje Europoje. Apie jo paplitimą Lietuvoje ilgą laiką beveik nebuvo duomenų – buvo rastas tik dviejose vietose. Šiuo metu šalyje žinoma jau beveik 30 grybinuko radviečių, daugiausia – Rytų Lietuvoje: Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose; dar aptiktas Panevėžio ir Zarasų rajonuose. Vabalai rasti ant grybų, augančių mišriuose miškuose su egle ir ypač beržu (kone visais atvejais). Tačiau jie matyti ir spygliuočių miškuose, net grynuose eglynuose ar pušynuose. Pastebėta, kad Manerheimo grybinukas mėgsta šviesius miškus, kuriuose nedaug krūmų (trako) ir pomiškio. Medynai pusamžiai: vyrauja 50–70 metų amžiaus, tačiau gali būti ir 30–100 metų.

Šiaulių apskrityje Manerheimo grybinukas kol kas neaptiktas, arčiausiai nuo mūsų rastas Pasvalio rajone. Nėra jokių duomenų apie jo radvietes Šiaurės Lietuvoje ir Žemaitijoje. Šio slapuko paiešką vykdo, tyrimus atlieka Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai. Tačiau prie šių tyrimų galime prisidėti kiekvienas iš mūsų, tereikia susiruošti grybauti, o aptikus sukirmijusių baravykų, raudonikių ar lepšių, atidžiai apžiūrėti jų kepurėles (palaužius ar sutrupinus), ieškant vabalų. Radus labai prašome parašyti visą informaciją: datą, radėjo vardą ir pavardę, tikslias vietos koordinates bei padaryti ir atsiųsti vabalo (rūšies nustatymui) ir jo buveinės nuotraukas. Informaciją prašome pateikti Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai e. pašto adresu: info@kurtuva.lt arba Giedriui Švitrai e. pašto adresu: giedrius.svitra@vstt.lt, mob. 865992702.

Nacionalinio lankytojų centro ir Giedriaus Švitros informacija

Giedriaus Švitros, Dainiaus Šilinio ir Sandros Račaitės nuotraukos

Vabalų iliustracijos iš interneto:

https://www.pinterest.at/pin/52002570680382960/

https://www.biolib.cz/en/image/id150126/

https://baza.biomap.pl/en/taxon/species-oxyporus_maxillosus/photos_tx/tlau/y