SKAIČIAVOME ŽIEMOJANČIUS VANDENS PAUKŠČIUS

     Šiemet jau devintą kartą (pradedant nuo 2009 – 2010 m. žiemos) Lietuvoje buvo skaičiuojami žiemojantys vandens paukščiai. Apskaitos vyko Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva, siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai.

      Nuo pat apskaitos pradžios (2010 metais) į ją įsijungė Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Žuvininkystės ūkio teritorijoje žiemojančius vandens paukščius kasmet stebi parko ekologai ir savanoriai iš Vokietijos.

Ką įdomaus galime pasakyti apie žiemojančius vandens paukščius ?

      Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) duomenimis, žiemojančių paukščių gausumas vandens telkiniuose labiausiai  priklauso nuo žiemos šaltumo. Švelniomis 2012, 2014 metų žiemomis šalyje buvo suskaičiuota iki 77 tūkstančių vandens paukščių. Šaltomis žiemomis jų pasilieka gerokai mažiau, nuo 33 iki 50 tūkstančių. Kaip informavo žiemojančių vandens paukščių apskaitą koordinuojantis ornitologas Laimonas Šniaukšta, didesnę pusę žiemojančių paukščių sudaro didžiosios antys. Kitos gausiausiai šalyje žiemojančios vandens paukščių rūšys yra klykuolės, nuodėgulės (pajūryje stebimos antys), didieji dančiasnapiai ir gulbės nebylės.  Svarbiausios žiemavietės yra Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos miestuose ir rajonuose prie didžiųjų upių, Baltijos pajūryje ties Neringa, Marijampolės savivaldybėje prie Šešupės.

       Kurtuvėnų regioniniame parke paukščiai skaičiuojami neužšalusiose Ventos – Dubysos kanalo atkarpose ir Kurtuvos kanale. Kiekvieną žiemą čia stebima nuo 50 iki 100 didžiųjų ančių, nedaug kitų paukščių, gyvenančių sausumoje, tačiau vandenyje žvejojančių ar medžiojančių. Prie kanalų kasmet žiemoti pasilieka skirtingas skaičius pilkųjų garnių, čia randančių smulkių žuvelių. Retkarčiais pasitaiko didžiulių jūrinių erelių, medžiojančių ne tik stambias žuvis, bet ir antis. Pasitaiko išvysti ir spalvingų tulžių. 

          Šių metų apskaitos rezultatai nustebino žiemojančių gulbių gausa – sausio 12 dieną Gervėnų tvenkinio properšoje plaukiojo 73 gulbės nebylės ir 8 gulbės giesmininkės; dar 6 gulbės nebylės laikėsi Dambos tvenkinio properšoje. Paspaudus šaltukui, atviro vandens plotai užsitraukė ledu ir paukščiai turėjo išskristi.

        Įdomu, kad Ventos upėje ir Ventos – Dubysos kanalo atkarpoje stebėtojai P.Adeikis ir L.Tautkienė vandens paukščius šiemet skaičiavo, naudodami virš vandens vagos skrendantį droną. Tokiu būdu apie 7 km. ilgio upės atkarpoje aptiktos 146, o apie 3 km. ilgio Ventos – Dubysos kanalo atkarpoje (abi – Kelmės r.) – 75 antys. Kelmės mieste, Kražantės upėje žemiau I tvenkinio užtvankos kasmet vandens paukščius skaičiuoja Kelmės rajono agentūros vedėjas Darius Laurinavičius. Šiemet Kražantėje laikėsi apie 400 didžiųjų ančių. 

       Šaltomis žiemomis vandens paukščius suskaičiuoti žymiai paprasčiau ne tik todėl, kad jų mažiau; paukščiai laikosi tik ten, kur nėra ledo. Šiltomis žiemomis sparnuočiai pasklinda labai plačiai, jų galima rasti net užlietose pievose.

          Žinoma, dėl didelių darbo apimčių net apytiksliai suskaičiuoti, kiek vandens paukščių kasmet lieka žiemoti šalyje, kol kas neįmanoma.

       

         Parengė parko ekologas  Vidmantas Lopeta