Saugomų teritorijų būklę stebėjome iš aukštai

Šių metų kovo 18 d. Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai buvo suteikta galimybė į saugomas teritorijas pažvelgti iš paukščio skrydžio – skirtas sraigstasparnis aplinkos stebėjimui ir kontrolei. Skrydis vykdytas pagal Aplinkos ministerijos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Krašto apsaugos ministerija; pagal šią sutartį kasmet skiriamas sraigtasparnis aplinkos stebėjimui ir kontrolei  ne mažiau kaip 75 skrydžio valandoms.

Skrydžio metu planavome fiksuoti kraštovaizdžio kaitą, galimus kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų pažeidimus. Esant geram orui, tikėjomės nufotografuoti gražių vaizdų, tinkančių parko leidiniams ir internetiniam puslapiui.

Prieš skrydį pasiruošėme jo maršrutą, kurį iš anksto suderinome su sraigtasparnio pilotais.Skrydį pradėjome praskrisdami Rėkyvos botaninį – zoologinį draustinį. Jame apžiūrėjome sumedėjusia augalija ištisai apaugusią pelkės plynę, kuri turėtų būti atveriama pagal patvirtintą gamtotvarkos planą.

Kurtuvėnų regioniniame parke praskridome Ventos – Dubysos perkaso dalį, Ventos slėnį vakarinėje parko pusėje. Greta regioninio parko (jau už ribos) apžiūrėjome ir nufotografavome vieną iš retų gerai išlikusių Ventos upės senvagių atkarpų, kurią vertėtų paskelbti valstybės saugomu hidrografiniu gamtos paveldo objektu. Pasukę į pietus parko pakraščiu iš viršaus apžvelgėme senstantį Juodlės ežerą, aplink kurį eina pažintinis takas; iš viršaus užpelkėjęs ežeras atrodė visai kitaip. Paskui pietryčių kryptimi perkirtome ištisinį parko miškų masyvą, stebėjome kirtavietes ir kraštovaizdį. Ties Vijurkų kaimu priskridome parko „Dubysos rankeną“ ir nuo čia pasisukome į šiaurę. Apžiūrėjome įvairios būklės (tvarkomas ir apleistas) slėnio pievas. Dalis jų buvo apaugę sumedėjusia augalija, tačiau užaugimas nebuvo toks didelis, kaip galvojome.

Ties Bubiais lakūnų paprašėme sraigtasparnį, dėl savo formos vadinamą „delfinu“, pasukti į parko centrą – Kurtuvėnus. Esant geram orui, pasirodžius saulutei, pasinaudodami proga fotografavome gražius vaizdus su Kurtuvėnų bažnyčia, žuvininkystės tvenkiniais, miškais apaugusiomis kalvomis.

Iš kitų direkcijai priskirtų teritorijų pasirinkome didžiausią – Šiaulių miesto prieigose plytintį Gubernijos mišką ir retai lankomą Kruojos upės slėnį už Lygumų (Pakruojo r.). Gubernijos miške stebėjome kirtimų intensyvumą ir statybų mastą PAST pakraštyje tarp Lukšių ir Normančių kaimų. Kruojos upės slėnyje matėme pavasarinio potvynio užlietas aliuvines pievas; tuo tarpu nemaža dalis vidutinio sausumo (mezofitų) ir sausų pievų buveinių buvo suarta. Galimus pažeidimus: sklypus, suartus buveinių plotus, savininkus teks aiškintis jau „nuo žemės“.

Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų pilotams dėkojame už puikų skrydį!

 

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos informacija