Paslaptingos miškų gyventojos – žvirblinės pelėdos

Pelėdos yra vieni iš paslaptingiausių mūsų paukščių. Apie jas mažai žinome dėl paprastos priežasties – tai daugiausia naktiniai gyvūnai, aktyvūs tada, kai mes miegame. Todėl retai kada tenka pelėdas matyti ar išgirsti jų įspūdingus, kai kurių rūšių -  šiurpulį keliančius balsus. Ypač aktyvios pelėdos ankstyvą pavasarį šviečiant mėnesienai, neveltui senovėje jos vadintos Mėnulio deivėmis.  

Gamtininkai Lietuvoje yra stebėję net 13 pelėdų rūšių, tačiau dauguma iš jų labai retos, užklystančios net iš kitų šalių. Pietiniuose kraštuose gyvenantis apuokėlis matytas vienintelį kartą, o tundroje perinti baltoji pelėda – gal dešimtį kartų. Retai kam nusišypso laimė laisvėje išvysti laplandinę, raibąją, liepsnotąją, uralinę pelėdas, pelėdikę ir didįjį apuoką.

Šie naktiniai paukščiai pasižymi savita išvaizda: turi didelę galvą ir net „veidą“ – aplink akis einantį iš skirtingų plunksnų sudarytą ratą – skruostų vainiką. Pelėdos išsiskiria ypatingai jautria klausa ir labai švelniomis plunksnomis, dėl ko jų skrydis ypač tylus – tai prisitaikymas medžiojant.

Apie Kurtuvėnų regioninio parko miškuose  ir sodybose gyvenančias pelėdas žinome nedaug. Pati dažniausia yra naminė pelėda, perinti inkiluose ir drevėtuose medžiuose. Kurtuvėnuose rasta iš kažkur užklydusi ir žuvusi balinė pelėda, keliose regioninio parko vietose stebėtas mažasis apuokas. Teko girdėti, kad buvo apsilankiusi ir viešnia iš šiaurės – baltoji pelėda. Naisių kaime gamtininko Petro Adeikio išauginti ir ten pat į laisvę išleisti egzotiški didieji apuokai – kol kas neaišku, koks jų likimas, kur įsikūrė šie paukščiai. Vainagių girininkijos šiluose girdėti spygliuočių miškų gyventojos – lututės balsai, vienas paukštis stebėtas pušyje iškaltame meletos uokse.  

Savo paslapčių kol kas neišduoda ir pati mažiausia – žvirblinė pelėda: dar niekam parke neteko matyti jos uokso su pelėdžiukais. Žvirblinė pelėda (lot. Glaucidium passerinum) – mažiausia mūsų šalies pelėda, yra apytikriai varnėno dydžio ir sveria vos 70 gramų. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygąTargių geomorfologiniame draustinyje gamtininkas ir fotografas Marius Čepulis šį retą paukštį stebi jau nuo 2012 metų rudens. Dažniausiai jos švilpčiojimus girdi rudenį, rečiau – žiemą. Kartais ši pelėdaitė atskrenda pamedžioti zylių į prie Vėžežerio esančią sodybą. Čepulis šiai pelėdai yra iškėlęs inkilą, bet, rodos, kol kas ji ten negyvena, matyt turi sau kitą būstą. Žvirblinės pelėdos naudojasi genių iškaltais uoksais. Gali būti, kad žvirblinė pelėda Kurtuvėnų regioniniame parke nėra labai reta. Iki šiol buvo žinomi tik keli jos stebėjimo atvejai, bet pastaraisiais metais jų padaugėjo. 2016 m. sausio 9 d.  Lina Tautkienė eglutės viršūnėje tupinčią „žvirblinukę“ stebėjo pakeliui link Girnikų, o 2018 m. lapkričio 26 d. parko ekologas Vidmantas Lopeta ją regėjo mišriame miške Targauskių kaimo apylinkėse.    

 

Vidmanto Lopetos ir Mariaus Čepulio tekstas

Mariaus Čepulio nuotraukos