Kerpės - sukerpėję grybai

Atvykus į Kurtuvėnus, apsilankius sename buvusio dvaro parke, neretam į akis krinta apkerpėjusios senų medžių šakos. Kerpių gniužulai, kurių kaspino formos skiautės nukarusios nuo šimtamečių klevų, liepų, uosių šakų ir net kamienų. Didžiosios kerpės – uosinės ramalinos  įprastos ant senų medžių: jaunų medžių žievė  netinka daugeliui lėčiau augančių kerpių rūšių, nes yra nestabili, nesusiformavusi.

Kerpės yra sukerpėję grybai, gyvenantys simbiozėje su dumbliais. Viena nuo kitos kerpių gentys ir rūšys skiriasi gniužulo forma, spalva ir kitais požymiais. Kerpėje gyvenantis dumblis vykdo fotosintezę, todėl šiems organizmams, kaip ir augalams, reikia saulės šviesos. Kodėl tada kerpės nėra žalios ? Todėl, kad sausuose kerpių gniužuluose grybo hifai tarsi užuolaidos užstoja chloroplastus; sušlapusios kerpės tampa kiek žalsvesnės. Dumbliai teikia grybams angliavandenilius, tačiau nėra tiksliai žinoma, ką teikia grybai dumbliams.  Vanduo patenka per visą kerpės paviršių - iš lietaus, rasos ir iš rūko. Mineralines medžiagas gauna jau ištirpusias vandenyje. Epifitinėms kerpėms (pvz. ramalinoms) medis reikalingas tik kaip substratas. Šiaip ar taip, lichenizacijja yra kilusi iš parazitizmo, įvairiuose lichenizacijos pobūdžiuose parazitizmo elementai tebėra išlikę - t.y., grybas parazituoja dumblį.

Įdomu, kad praėjusią žiemą, esant storokai sniego dangai, kerpių paskabyti nuo senojo Kurtuvėnų parko medžių ateidavo stirna. Tačiau kerpės mažai maistingos, gyvūnai jas ėda tik bado spiriami. Pvz. šiaurės elniai kerpes ėda tik žiemą, o vasarą, esant kaloringesnio maisto, nė kreiva akimi į jas nepažiūri.

Miškuose, kuriuose labai nederlingas dirvožemis, kerpės kartais sudaro ištisą dangą; jų ypač gausu pušynuose, vadinamuose kerpšiliais. Kurtuvėnų regioniniame parke kerpšilio yra tik fragmentai. Dėl oro pernašų – azoto ir kitų junginių, besikaupiančių nuokritų sluoksnio, dirvožemiai derlingėja ir kerpšiliai nyksta. Derlingesniame dirvožemyje kerpes nustelbia aukštesnieji augalai.  

Kurtuvėnų regioniniame parko miškuose aptikta saugoma kerpių rūšis – plačioji platužė (Lobaria pulmonaria (L.) Hoffm. Parke ji labai reta – rasta tik ant dviejų medžių.  

Paruošė dr. Jurga Motiejūnaitė ir Vidmantas Lopeta

Nuotraukos KRPD vyr. specialisto (ekologo) V. Lopetos