GYVŪNAI, PRAMIEGANTYS PUSĘ GYVENIMO

Laukuose ir miškuose spaudžia lengvas šaltukas, o ežerus ir tvenkinius padengė ledas. Dauguma paukščių ir dalis šikšnosparnių išskrido į šiltus kraštus. Likusiems žiemoti gyvūnams nelengva susirasti maisto ir sėkmingai sulaukti pavasario. Tie, kuriems nepasiseks, žus nuo šalčio ir bado.

      Išvengdami „nepatogumų“ evoliucijos eigoje kai kurie gyvūnai prisitaikė ir šaltąjį metų laiką, trūkstant maisto, tiesiog pramiega. Miegojimo rekordininkėmis tarp mūsų gyvūnų yra miegapelės. Didžiosios miegapelės, gyvenančios ąžuolynuose, Lietuvoje išmiega nuo rugsėjo vidurio iki gegužės pabaigos – birželio pradžios, taigi daugiau kaip aštuonis mėnesius! Šių gražių „tinginėlių“ (jų uodegos papurusios kaip voverės) Kurtuvėnų regioniniame parke neaptikta, užtat jo miškuose gyvena lazdyninės miegapelės. Susisukusios į kamuoliuką, iš žolės ir samanų susuktame lizdelyje, užklotame sniego patalais, šios miegalės „parpia“ 6 – 7 mėnesius: patinėliai – iki balandžio, o patelės pora savaičių ilgiau.

      Ne ką mažesni miegaliai yra šikšnosparniai, kurie, žemyn galvomis pakibę palubėje, snaudžia 5 – 6 mėnesius. Šaltąjį metų laiką jie praleidžia požeminiuose tuneliuose, rūsiuose, kur žiemą būna keli laipsniai šilumos. Kurtuvėnų regioninio parko kaimuose  šikšnosparniai aptikti daržovių rūsiuose, tačiau tik keliose vietose. Žiemavietėse rastos tik dvi rūšys, dažniausiai – rudieji ausyliai, rečiau – šiauriniai šikšniai. Vietų su žiemojimui tinkamu mikroklimatu likę mažai, todėl kiekviena tokia vieta labai svarbi. Miegančių šikšnosparnių negalima žadinti, nes pabudę jie be reikalo eikvoja žiemojimui skirtą energiją.

      Iš kitų žiemą miegančių gyvūnų visiems žinomi ežiai. Žiemavietėse įrengtuose lizduose jie praleidžia apie 4 mėnesius, kol nutirpsta sniegas ir oras sušyla iki 12 – 13 Cº.  Barsukai miega dar trumpiau – kalneliuose išraustuose urvuose pratūno visą žiemą – tris mėnesius. Jų miegas negilus – atšilus neretai prabunda,  išlenda iš urvo pasivaikščioti. Esant dideliems šalčiams trumpam užmiega ir usūriniai šunys.

Iš varliagyvių miegojimo čempionėmis yra žaliosios rupūžės: jau spalio mėnesį, orui atvėsus iki 4 – 7 Cº šie gražūs gyvūnai sulenda į žiemovietes. Pavasarį pabunda tik balandžio gale pabaigoje ar net gegužės pradžioje, sušilus vandeniui ir dirvožemiui. Tada sutemus kūdrose, balose, senvagėse galima išgirsti melodingus patinėlių tuoktuvinius balsus.  

Žiemai besiruošiantys gyvūnai per vasarą ir rudenį sočiai maitinasi ir sukaupia riebalų atsargas. Žiemą jų gyvybiniai procesai (kvėpavimas, širdies plakimas) sulėtėja ir todėl mažiau „sudeginama“ kalorijų. Šikšnosparnių kūno temperatūra nukrinta iki aplinkos temperatūros.   

Renato Jakaičio, Rimvydo Juškaičio ir Vidmanto Lopetos nuotraukos.