DĖL KIRTIMŲ KURTUVĖNŲ REGIONINIAME PARKE

Atsižvelgus į didelį visuomenės susidomėjimą kertamais miškais viešai teikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

DĖL KIRTIMŲ KURTUVĖNŲ REGIONINIAME PARKE

Klausimas. Kodėl plynai kertami Kurtuvėnų regioninio parko miškai ?

Atsakymai: 1.Kurtuvėnų regioniniame parke nėra rezervatų, kur plyni kirtimai draudžiami.

2.Kurtuvėnų regioninio parkas yra nevienodos vertės ir paskirties teritorija, todėl vienose vietose plyni kirtimai leidžiami, kitose draudžiami.

Miško kirtimai parke nėra draudžiami. Parke yra daug miško plotų, kurie pasodinti kadaise buvusioje dirbamoje žemėje: vienur miškas įveistas dar dvaro laikais, kitur – po Antrojo pasaulinio karo, dar kitur – prieš keliolika metų; yra vietų, kur miškas išaugo savaime. Tokiuose miško plotuose nėra saugomų augalų rūšių, šie miškai prilygsta eiliniam miškui bet kurioje Lietuvos vietoje, todėl čia gali būti vykdomi plyni kirtimai.

Plyni kirtimai leidžiami apie 53 % parko miškų: zonose, draustiniuose, kuriuose nėra ar beveik nėra aptikta saugomų gyvosios gamtos vertybių (į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ar gyvūnų radaviečių), išskirtinę vertę turinčių natūralių miškų. Taip pat leidžiami medynuose, kurie nepatenka į miško parkus, žmonių poilsiui skirtus (rekreacinius) miškus. Pasitaiko atvejų, kai leidžiami plyni sanitariniai kirtimai. Dėl sausrų, šiltėjant klimatui, susidarius palankioms sąlygoms kenkėjams, miškuose išplito kinivarpos, kurių lervos graužia eglių žievę. Susidarius kenkėjų židiniams, išdžiūsta eglynų plotai, jie iškertami ir vėl atsodinami per 3 metus.

Priešingai, Kurtuvėnų regioniniame parke yra labai vertingų miško plotų, kuriuose gausu retų augalų ir gyvūnų, yra šimtamečių pušynų ar miškų pelkėtose vietose, kur medžiai auga ant kupstų, gausu samanų. Tai miškai Bulėnų pelkių, Gudmoniškės botaniniame, Ilgos kraštovaizdžio, Padubysių ir Pabijočių botaniniuose – zoologiniuose draustiniuose. Plyni kirtimai čia draudžiami. Jie draudžiami ir Europos Bendrijos svarbos teritorijose, kurių regioniniame parke yra net dvylika. Į šias teritorijas patenka ir aukščiau paminėti Gudmoniškės, Bulėnų, Ilgos, Pabiočių draustiniai. Plyni kirtimai draudžiami apie 47 % parko teritorijos.

Klausimas. Kodėl kertama drastiškai ?

Atsakymas: Kirtimai vykdomi pagal aplinkos ministro patvirtintą urėdijos miškotvarkos projektą (jo ūkinių priemonių planą), kuris rengiamas kas 10 metų. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija valstybiniuose miškuose derina ūkinių priemonių planą – 5 metų biržes (miško kirtimo vietas); paskutinįkart pasiūlymus šiam planui pateikėme 2017 metų pabaigoje.

Tačiau direkcija nenustato ir neįtakoja kirtimo apimčių – atskirų metų biržių (numatytų iškirsti plotų) dydžio, numatyto iškirsti medienos kiekio. Kirtimo normas  (kiek hektarų miško ir kiek kubinių metrų galima iškirsti) skaičiuoja Valstybinė miškų tarnyba, remdamasi aplinkos ministro patvirtinta metodika (naudojant matematines formules); ši norma valstybiniuose šalies miškuose patvirtinta 2018 metais LR Vyriausybės nutarimu ir nustatyta 2019-2023 metams.

 

Atsakymus paruošė Kurtuvėnų regioninio parko  vyriausiasis ekologas                 Vidmantas Lopeta

 

Klausimas. Kodėl sumažinta regioninio parko lankytinų vietų?

Kurtuvėnų regioninio parko lankymui pritaikytų objektų daugėja. Įgyvendinant Lauko informacinės sistemos išplėtimo Kurtuvėnų regioniniame parke projektą įrengiamos rodyklės, stendai prie 20 naujų lankomų objektų, sužymima 11 pažintinių takų (55 km), įrengiamos stovyklavietės ir atokvėpio aikštelės prie Dubysos, Geluvos, Bijotės, Šonos, Juodlės ežerų ir kt. Baigiami Girnikų kalno tvarkymo darbai.

Atsakė Kurtuvėnų regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas                                                         Darius Ramančionis