100 metų nuo Kurtuvėnų dvaro sudeginimo

       100 metų nuo Kurtuvėnų dvaro sudeginimo

 

       1919 m. liepos 26 d. bermontininkai (1919 m. įkurta provokiškos orientacijos kariuomenė) pasirodė Kuršėnuose, kur pradėjo rekvizuoti butus. Kareiviai plėšė vietos gyventojus ir net planavo karinį perversmą Kaune. Prieš jų plėšikavimą į kovą pakilo vietos gyventojai, atsirado partizanų būrių. Lietuvos vyriausybė pareikalavo, kad bermontininkai išsikraustytų iš šalies, tačiau jie reikalavimų nepaisė. Lietuvos vyriausybės nurodymu pradėta ruoštis ginklu atremti užpuolikus. „Lapkričio 30 d. vokiečių kariuomenė vedama ritmeisterio Maiselio, užpuolė Skaudvilių kaimą (Kurt. Val.) ir be jokios kaltės sušaudė 6 žm. Ir sudegino Kurtuvėnų dvarą“ (Šiaulių naujienos 1928-03-11). Iš kurtuvėniškių partizanų žuvo Petras Burba, Tomas Burba, Juozas Vitkauskas, Vincas Kačenauskas, Vacys Rosinas ir Jonas Birgila (Karys. 1936-10-15). Pagerbiant partizanus, 1936 m. rugsėjo 27 d. Kurtuvėnų šaulių būrys ant jų kapo pastatė ir iškilmingai pašventino cementinius karinius kryželius (Karys. 1936-10-15). Penkių partizanų palaidojimo vietos žinomos, vieno (V. Kačenausko) − nežinoma. 1931 m. Lietuvos Respublikos prezidento vardu po mirties Skaudvilių partizanai kartu su kitais šauliais ir partizanais, žuvusiais Nepriklausomybės kovose, apdovanoti „Šaulių žvaigžde“ („Trimitas“, 1931, Nr. 27, p. 529-530).

       1919 m. lapkričio 30 d. bermontininkai, užėmę Kurtuvėnus, norėjo suimti grafą Pliaterį – Zyberką, o jo neradę, sudegino svarbiausią dvaro pastatą – rūmus (sudegė jų vidus, o mūrinės sienos liko stovėti). Išvijus bermontininkus, dvarininkai grįžo į Kurtuvėnus. Žemės reforma gerokai apkarpė jų valdas, pajamos sumažėjo ir Pliateriai nepajėgė rūmų atstatyti, grafai apsigyveno dvaro virtuvės pastate. Rūmų likučiai pamažu nyko ir griuvo, ant jų augo berželiai.  (Salatkienė B. Kurtuvėnų dvaras/Istorijos pasakojimai. 2016. p. 63-66). Po Antrojo pasaulinio karo dvaro teritorija priklausė Bubių tarybiniam ūkiui. Niekas nedraudė rūmų ardyti – vietiniai gyventojai išsivežiojo plytas. Šiandien rūmų vietą žymi žole apaugęs kalnelis ir pamatų akmenys priešais oficiną.

 

Kurtuvėnų regioninio parko informacija               

Kornelijos Jurgaitytės partizanų kapų nuotraukos