Leidiniai

    Nagurskiai. Garsios giminės istorija ir palikimas

   Aštuntojo “Kurtuvos” metraščio numerio paantraštė - garsios giminės istorija ir palikimas - gali nustebinti ne vieną skaitytoją. Daugelio atmintyje iškyla praeityje garsių asmenų pavardės, bet, turbūt, mažai kas tarp jų atranda Nagurskius. Kodėl menkai ar visai negirdėtą giminę mes išdrįsome įvardinti garsia?

   Pateikiame keletą istorinių faktų, pagrindžiančių mūsų pretenzijas. Nagurskius drąsiai galime priskirti stambiausių XVIII a. antrosios pusės LDK žemvaldžių grupei. Nedaug kas jiems tuomet prilygo patriotiškumu ir kovingumu: visa šeima (kas paaukodamas savo turtus, kas rengdamas kariuomenę, kas organizuodamas pasipriešinimą) dalyvavo kovose dėl 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir 1794 m. sukilime; 1792 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovas Stanislovas Augustas Joną Nagurskį pavadino žmogumi, galinčiu pakelti visą Lietuvą kovai su rusais.Kajetonas Nagurskis vienas pirmųjų Lietuvoje testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams, taip bandydamas įkūnyti giminės puoselėtas pažangias idėjas. 

Leidinys pradedamas istorikės Ritos Reginos Trimonienės straipsniu "Nagurskių giminės istorija", supažindinančiu su giminės istorija - giminystės ryšiais, turtinės padėties kaita, įsitvirtinimu Žemaitijos politiniame elite. Raimondos Ragauskienės straipsnyje "Kurtuvėnai XVIII a. - Nagurskių giminės rezidencija" gilinamasi į šeimos ryšius su šia vietove. Aivo Ragausko straipsnyje “Laikraščiai keliauja į Kurtuvėnus... ” atskleidžiami provincijos bei metropolio (Varšuvos) ryšiai, Nagurskių pretenzijos priklausyti elitui.

   Medžiagą papildo trys specialiai šiam leidiniui parašyti straipsniai. R.R.Trimonienės "Ponų Nagurskių "stalas" ir maitinimosi papročiai" aptariami Nagurskių valgiaraščio ir maitinimosi kultūros ypatumai, pretenzingų europietiškų ir aristokratiškų madų įtaka.  Vitos Andrulienės straipsnyje “Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsio radiniai" pristatomi unikalūs radiniai, priskiriami Jokūbo Nagurskio įkapėms, taip pat jų konservavimo-restauravimo specifika. Leidinio sudarytojo parengtu straipsniu "Nagurskių giminės (Kurtuvėnų šakos) palikimas", nepretenduojančiu į mokslinį tyrimą, norima skaitytojams parodyti nemenką materialų Nagurskių palikimą ir iliustruoti tekstinę medžiagą.

   Leidinį užbaigia be galo spalvingi Stanislovo Moravskio (1802-1853 m.) atsiminimai, Nagurskius atskleidžiantys ne kaip istorines asmenybes, pažįstamas iš archyvų, bet gyvus personažus, kuriems nesvetimi pasaulio džiaugsmai ir nuodėmės. Kurdamas Nagurskių paveikslą S.Moravskis rėmėsi tėvo Apolinaro atsiminimais bei vertinimais. Šio teksto, gausiai papuošto to meto anekdotais, patikimumą siūlome įvertinti patiems skaitytojams.

   Užgavėnės Kurtuvėnuose

Fotografijų albumas "Užgavėnės Kurtuvėnuose" išleistas 2008 m. po ilgo ir kruopštaus darbo. Medžiagą iš muziejų ir asmeninių fondų Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos darbuotojai rinko penkerius metus. Fotografijas albumui pateikė dvidešimt autorių, atrinkta per 200 nuotraukų, atskleidžiančių pasiruošimą Užgavėnėms, jų eigą, kaukių tipus bei meistrus ir žmones, besislepiančius už kaukių. Knygos tekstai lietuvių ir anglų kalbomis  supažindina su Užgavėnių archajiška kilme, prasme ir vyksmu (autoriai L.Klimka, V.Lopeta). Į tradicijos aprašymus įpinta įdomios kraštotyrinės medžiagos.
       
Kurtuvėnų Užgavėnės jau tarpukaryje sulaukė fotografo ir etnografo B.Buračo dėmesio. Sovietmečiu šventę fiksavo  profesionalūs  fotomenininkai:  plungiškis J.Raškevičius, R.Dailidė, A.Musneckis, A.Ostašenkovas, V.Mikalauskas, A.Puodžiūnas, J.Tamulis, R.Struoga ir kt. Kai kurios nuotraukos jau pabuvojo įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. V.Mikalausko sukurtas Kurtuvėnų Užgavėnių fotografijų ciklas laimėjo Europos fotomenininkų federacijos aukso medalį. 

   Kurtuvėnų Užgavėnės  unikalios tuo, kad nuo amžių glūdumos iki šių dienų niekada nebuvo nutrūkusios. Autentiškas tradicijas vietos gyventojai išsaugojo net sovietmečiu. Lietuvos liaudies kultūros centras Kurtuvėnų Užgavėnes pripažino viena iš gyvybingiausių ir geriausiai savo papročius išlaikiusių tradicinių švenčių Lietuvoje. Tradicijos gyvumu, tęstinumu ir autentiškumu Kurtuvėnų Užgavėnės aktualios visos šalies kontekste ir tuo pačiu yra tinkamos reprezentuoti šį unikalų paveldą Lietuvos visuomenei ir pasauliui.

    Kurtuvėnų dvaras. Istorijos pasakojimai

Nuo 1995 metų Kurtuvėnų dvaro sodybą tyrinėjanti archeologė dr. Birutė Kazimiera Salatkienė knygoje atskleidžia, kokiais pavidalais, iš kokių šaltinių mus pasiekia žinios apie provincijos dvaro praeitį ir kaip iš jų klostosi spalvinga mozaika, kurioje vienos dalys yra ryškios, kitos nutolusios ir padūmavusios, o kai kurias vis dar dengia tirštas istorijos rūkas.

Tai pasakojimas apie vietovę, dvarą, miestelį, bažnyčią bei parapiją, šio krašto šviesuolius. Ši knyga - ir apie bajorus, kurie sukūrė mūsų valstybę, šimtmečiais išlaikė jos galią, perėmė ir įsisavino krikščioniškąją civilizaciją. Mums rūpi parodyti, kaip kūrėsi ir gyveno vienas seniausių Žemaitijos dvarų, kaip jis buvo valdomas, kaip formavosi jo sodyba, statiniai, aplinka. Kurtuvėnų dvaras, dominavęs apylinkėse ilgus šimtmečius, mūsų dienomis vėl tampa svarbus kaip savo epochos liudininkas ir palikimas.

Naujoji atkuriamos Kurtuvėnų dvaro sodybos funkcija yra kultūrinė, sodyba pritaikoma turizmo reikmėms, todėl jos praeities pažinimas, atskleidimas ir panaudojimas darosi prasmingas.

Knygą 2010 metais išleido Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas.

2016 m. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija išleido antrąjį papildytą leidimą. Knygos leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

KRPD inf.

Atsisiųsti leidinį


Vadovas po Kurtuvėnų regioninį parką

Pagal projektą „Ekologinio švietimo plėtra saugomų teritorijų direkcijose“ buvo parengti metodiniai – pažintiniai vadovai (leidiniai) lietuvių kalba, skirti moksleiviams ir mokytojams, taip pat plačiajai auditorijai, besilankančiai nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose. Leidiniai naudojami saugomų teritorijų gamtos mokyklose.

Leidiniai turi padėti mokytojui, gamtos gidui, mamai ar tėčiui organizuoti ir pravesti mokomuosius užsiėmimus konkretaus nacionalinio ar regioninio parko gamtoje, o mokiniui, lankytojui, vaikui – geriau suvokti, pažinti, įsiminti vertybes saugomoje teritorijoje.

Leidinyje sužinosi:

KĄ galima pažinti, išmokti konkrečioje saugomoje teritorijoje
Šioje dalyje patraukliai pristatoma išskirtinė Kurtuvėnų regioninio parko vertė (savitas kraštovaizdis, išskirtinės gamtos ir kultūros vertybės, savita biologinė įvairovė, nematerialusis kultūros paveldas), pateikiami žygių maršrutai.

KAIP pažinti konkrečią saugomą teritoriją
Yra sukurtos 3 teminės edukacinės pamokos (užduotys) užsiėmimams gamtoje pravesti, skirtos  jauniausiems, vyresniesiems ir visai šeimai.

Projekto tikslinės auditorijos – saugomų teritorijų lankytojai: mokiniai ir mokytojai, šeimos su vaikais ir kiti lankytojai. Principas – mokausi žaisdamas gamtoje, atrasdamas, bendraudamas.

Projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Atsisiųsti