Kurtuvėnų svirno galerija

                                                                                                           

Kurtuvėnų svirno galerija - tai 2017 m. birželį duris atvėrusi nauja parodų erdvė. Galerijos kuratoriai - fotografas Arūnas Kulikauskas bei grafikė Oksana Judakova. Kuratorių idėja - svirne rodyti ne tradicinį meną, o dailininkų eskizus, sumanymus, mintis - labiau eksperimentinį meną, neįsigalėjusį galvose ir galerijose. 

Svirno galerija veikia ištisus metus - vasarą eksponuojamos piešinių ar fotografijų parodos, šaltuoju metu laiku galerijoje prieglobstį randa menas, nebijantis šalčio ir drėgmės - medžio skulptūros, keramika.  


 Kurtuvėnų svirno galerija debiutavo su architekto, Editos Mildažytės a.a. vyro Gintauto Vyšniausko (1958 - 2016) piešinių paroda ,,Dievo bitė".
     Paskutiniais gyvenimo metais G. Vyšniauskas intensyviai piešė Lietuvos bažnyčias, architektūrą, peizažus. Čia jis atsiskleidžia kaip meistriškas realistas, fiksuojantis konkrečius kulto pastatus. Piešdamas bažnyčias, G. Vyšniauskas aplėkė įvairius Lietuvos pakraščius tarsi susitaikydamas su savo likimu ir atlikdamas piligriminę kelionę. 


        

Kurtuvėnų teatrų festivalio metu svirno galerijoje buvo atidarytos  dvi fotografijų parodos. Tai  galerijos sumanytojo Arūno Kulikausko Saulės tako fotografijų paroda ,,8.33 min." bei Giedriaus Petrausko fotografijų paroda ,,FKD" šiuolaikinių menininkų portretai.
     Apie parodas galite paskaityti čia:


Trečioji Svirno galerijos paroda - Jono Meko ,,Frozen frames".  

Niujorke gyvenančio avangardinio kino guru Jono Meko paprašytas reprodukuoti kadrus iš 16 mm filmo juostos, fotomenininkas Arūnas Kulikauskas apie 1992-uosius metus sukonstravo savadarbį aparatą ir pradėjo eksperimentuoti. Eksperimentų rezultatas buvo skaidrė, kurioje matosi ne vienas, bet keletas filmo kadrų. Norėjosi, kad būtų aišku, kad tai ne šiaip fotografija, o mažytis filmo fragmentas. Kadras apima visą filmo juostos plotį su perforacijos skylutėmis ir garso takelio žyme. Jonui rezultatai labai patiko ir jis paprašė padaryti seriją skaidrių iš jo filmų.


Pirmajį Kurtuvėnų svirno galerijos sezoną užbaigė Vitalio Čepkausko paroda ,,Aukštyn".    Nešildomos galerijos erdvės neišgąsdino menininko asambliažų, tad paroda veikė iki 2018 m. pavasario. 


Antrąjį sezoną galerija pradėjo su Daivos Kairevičiūtės fotografijų paroda ,,Žolinės".     

D.Kairevičiūtės „Žolinėje“ emocija išreiškiama ne tik veido išraiška, bet ir kūno kalba – kiek vidinio tyro vaiko yra į kadrus patekusiame suaugusiame, kas toji nepažįstamoji, kuri nuilsusi prisėdo ant laiptų prie jaunų mergaičių būrio, kokias istorijas slepia džiaugsmingi ir šviesūs seni veidai. 


Kurtuvėnų teatrų festivalio metu Kurtuvėnų svirno galerijoje atidaryta unikali Stanislovo Bagdonavičiaus fotografijų paroda ,,PANEVĖŽIO KRAŠTO PARTIZANAI. IŠ ASMENINIO PARTIZANO ARCHYVO, 1944-1953."  

 Fotografo S.Bagdonavičiaus parengta paroda "Panevėžio krašto partizanai 1944-53 m." iš Aukštaitijos rezistentų fotoarchyvų. Tai fotoserija, galbūt vienintelė atspausta iš originalių negatyvų, atspindinti 1944–1953 m. Aukštaitijos partizanų šiokiadienius. Paroda eksponuota Lietuvos miestuose, LR seime, užsienyje (JAV).


Vadim Šamkov fotografijų  paroda ,,Vilniaus origami"

   Vadim Šamkov fotografijos - tai kvietimas lėtam, melancholiškam pasivaikščiojimui vaizdo paviršiumi. Vaizdo, kuris įamžina trapų Vilniaus poetiškumą, visai kitokį negu turistiniuose sostinės atvirukuose. Jaunosios kartos fotomenininkas, stebėdamas savą, pažįstamą miestą, su juo mezga asmenišką santykį, kuriame dalyvauja prisiminimai, išgyvenimai, patirtys.