Kraštovaizdį saugo įstatymas

Kraštovaizdį saugo įstatymas

    Norintieji užsiimti ūkine veikla valstybiniuose parkuose neretai piktinasi įvairiais apribojimais, bet dažniausiai - dėl nežinojimo ar nesupratimo. Saugomos teritorijos užima tik 8 proc. Lietuvos teritorijos. Tai unikalūs gamtos kampeliai, mažai sudarkyti žmogaus veiklos. Juos mums išsaugojo tėvai, tad ir mes privalome puoselėti, kad paliktume kitoms kartoms. Deja, būna atvejų, kai dėl savanaudiškų tikslų ar tiesiog piktos valios žmonės naikina saugotinas vietas, tad valstybiniuose parkuose teisės aktais nustatomi papildomi veiklos apribojimai. 
    Detalieji planai ir statybos projektai rengiami, derinami bei tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Sprendiniai neturi prieštarauti regioninio parko tvarkymo planui. Pastatai projektuojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į kraštovaizdžio bei paveldo savitumus, etnografinės architektūros bruožus.
  Regioninio parko teritorijos lankymas gali būti ribojamas. Statyti palapines, kurti laužus, važinėti ir statyti transporto priemones leidžiama tik tam nustatytose vietose. Žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
Draustiniuose neleidžiama statyti naujų bei plėsti esamų rekreacinių pastatų ir kompleksų, naujų gyvenamųjų namų. Draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti turizmui.
   Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio bei turizmo infrastruktūra, tad sodybas jose siūloma pritaikyti poilsiui. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose, rekreacinio prioriteto kaimuose galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai numatyta Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo plane.
    Negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos. Rekreacinė infrastruktūra kuriama neplečiant statinių gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje. Projektuojami ne aukštesni kaip dviejų aukštų su mansarda pastatai. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai.
   Regioniniame parke yra skatinama veikla, išsauganti ar išryškinanti tradicinio kraštovaizdžio įvairovę; gamtos bei kultūros paveldo objektų, biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus bei naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Kurtuvėnų regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų; pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant dviračių, pėsčiųjų ir žirginiam turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui, kaimo turizmui; poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose bei kitose teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose; rekreacinės infrastruktūros kūrimas, skansenų, mokomųjų ir pažintinių takų įrengimas; etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra tam nustatytose vietose, patalpų regioninio parko lankytojams apgyvendinti nuoma; atvirų teritorijų išsaugojimas pagal speci. planus; tradicinių amatų bei verslų puoselėjimas; tvenkininių žuvininkystė. Su dokumentais, reglamentuojan čiais ūkinę veiklą Kurtuvėnų regioniniame parke, išsamiai galima susipažinti parko direkcijoje.