Apie parką

Parko paskirtis

Kurtuvėnų regioninis parkas įsteigtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr.I - 2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Parko paskirtis - išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų kalvyno kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą, šio krašto kultūros paveldo vertybes. Parko teritorija užima 17 252 ha plotą Šiaulių ir Kelmės rajonuose, joje gyvena apie 1200 žmonių.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta LR Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingus gamtos bei kultūros paveldo požiūriu Pagėluvio, Raudos, Girtnikų, Raudsparnės, Ilgos, Svilės, Šonos kraštovaizdžio, Bulėnų telmologinį, Dirvonų, Paraudžių, Vijurkų, Vainagių, Targių, Pustlaukio geomorfologinius, Ventos perkaso hidrografinį, Padubysių, Pabijočių botaninius-zoologinius kompleksus; išsaugoti kultūros paveldo vertybes, tarp jų - Ventos-Dubysos perkaso hidrosistemos ir priklausinių liekanas, Kurtuvėnų bažnyčią, dvaro sodybą, Vainagių, Galvydiškės, Šilo Pavėžupio, Kurtuvėnų piliakalnius; išsaugoti Ventos ir Dubysos aukštupių ekosistemos stabilumą, savitą Vakarų ir Vidurio Lietuvos augaliją bei gyvūniją. 

Kurtuvėnų regioninio parko funkcinio prioriteto zonos:

Konservacinio prioriteto zonos - 6 528 ha (43,9%)
Ekologinės apsaugos prioriteto zonos - 3 262 ha (21,9%)
Rekreacinio prioriteto zonos - 1 982 ha (13,3%)
Miškų ūkio zonos - 2 664 ha (17,9%)
Žemės ūkio zonos - 361 ha (2,4%)
Gyvenamosios zonos - 77 ha (0,5%)

Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.